KAIP KLAIPĖDA PRISIKVIETĖ „THE TALL SHIPS RACES“ LENKTYNES

Šiemet birželio 27-30 d. mūsų uoste penktą kartą bus priimama didžiausia pasaulio burlaivių regata „The Tall Ships Races 2024“. Birželio 30-ąją iš Lietuvos uosto startavę burlaiviai lenktyniaus iki Helsinkio. Šiandien neliko priežasčių, dėl kurių ji negalėtų vykti Klaipėdoje. O pirmosios regatos ji laukė keliolika metų.

Jau pamirštos klaipėdiečių pastangos Lietuvos nepriklausomybės pradžioje prisikvieti pas save garsiuosius pasaulio burlaivius.

„Londone mes neišgirdome žodžio “ne“

Pasak Benedikto Petrausko, buvusio uostamiesčio mero, klaipėdiečiai, išgirdę apie regatą „The Tall Ships Races“, pradėjo svarstyti, kodėl ji atkeliauja į kitus miestus, o į Klaipėdą – ne.

Tuometinė miesto valdžia ėmė galvoti, kaip ją prisikviesti pas save. Kaip prieiti prie „The Tall Ships Races“ organizatorių, ji sužinojo iš kolegų švedų. Klaipėdos miestas partneris tada buvo Karlskrona.

„Švedai mums papasakojo, kur reikia kreiptis, o 1992 metais nusivežė mus į Londoną, kuriame vyko metinė „The Tall Ships Races“ organizatorės „Sail Training International“ konferencija, kurioje buvo aptariami metai ir planuojami ateities veiksmai.

Jau tada buvo žinoma, į kokius uostus regata užsuks po trejų metų“, – dalijosi prisiminimais B. Petrauskas.

Tąkart į konferenciją Anglijoje vyko tuometinis miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas su Savivaldybės įmonės Klaipėdos laivų agentūros direktoriumi Aloyzu Vilku. Jie buvo visur pristatomi, jiems buvo aiškinama, kaip reikia pakviesti tą didžiulę ir itin prestižinę regatą į Klaipėdą.

„Paskui vykau aš kaip miesto meras ir kalbėjau jų konferencijoje (per vertėją) kviesdamas regatą atvykti į Lietuvos uostą.

Ta žinia užsienio buriuotojams buvo labai įdomi. Mat Klaipėda buvo uždaras uostas, net jūrlapiuose jo nebuvo. Į jį niekas negalėjo atplaukti laisvai, nesuderinęs atvykimo su saugumo tarnyba.

Tik vienas kitas buriuotojas galėjo su jachta užsukti, ir tai tik į tuometinį jachtklubą, kuriame buvo prižiūrimas budrių akių. Buriuotojai apskritai mažai buvo girdėję apie Lietuvą, o apie Klaipėdą – juo labiau.

O čia pats meras, atvykęs iš uždrausto pasaulio, kviečia atvykti ir apsilankyti naujame buriuotojams uoste. Susidomėjimas buvo didžiulis, per ta proga surengtą priėmimą mes buvome labai populiarūs, daug mums uždavė klausimų, tada ne į visus galėjome atsakyti.

Buvome nusivežę Rimantą Dargį, tuometinį Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentą. Jis buvo buriuotojų gerbiama asmenybė. Papasakojome, kad mūsų buriuotojai su trimis jachtomis perplaukė Atlantą, kad mūsų legendinė jachta „Lietuva“ apiplaukė pasaulį.

Londone mes neišgirdome žodžio „ne“, tik „maybe“ (galbūt), bet patvirtinimo negavome.

Supratome – laukia didelis darbas, kurį reikės padaryti. Kitą kartą važiuodami į susitikimą vežėmės ir komandorą Raimundą Baltušką, paaiškinome, kad ir karinis laivynas prisidės prie regatos“, – pasakojo B. Petrauskas.

Pasiruošta labai gerai

„Jau ir nebūdamas meru (šias pareigas B. Petrauskas ėjo 1992-1994 metais – aut. past.) dalyvavau visuose parengiamuosiuose darbuose ir tuo didžiuojuosi. Dabar tai jau istorija su laiminga pabaiga.

„The Tall Ships Races“ atkeliavo į Klaipėdą ne vieną kartą ir tikiu, kad neaplenks mūsų miesto ir ateityje, nes mes buriuotojų bendruomenei esame įdomūs, jiems pas mus gera.

Regatos metu visa Lietuva gali pajausti lenktynių dvasią, pamatyti garsiuosius burlaivius ir stiprėti kaip jūrinė valstybė. Tai labai svarbu“, – prisiminimais dalijosi B. Petrauskas.

Miestai, kurie nori priimti regatą, teikia paraiškas. Į juos atvyksta komisija, kuri patikrina, ar tas miestas tikrai gali priimti regatą. Pasak B. Petrausko, Klaipėda tokios regatos nebūtų galėjusi priimti nei 1992, nei 1993 metais.

Pirmą kartą regatą „The Tall Ships Races“ Lietuvos uostamiestis priėmė tik 2009-aisiais.

„Per tuos metus mes sutvarkėme infrastruktūrą – suremontavome Danės upės krantines, prie kurių laivai galėjo gauti ir vandens, ir elektros. Kartu su buriuotojais išvystėme buriavimo mokyklų tinklą, sukėlėme žmonių susidomėjimą buriavimu.

2006 metais Klaipėdos universitetas įsigijo burlaivį “Brabander„. 2007 metais jis jau vyko į Lenkijos Ščecino uostą. Juo plaukė tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas, kuris buvo aistringas profesionalus buriuotojas.

Mes demonstravome, kad Lietuva taip pat yra jūrinė valstybė, kad ji turi burinių laivų, buriuotojų. Pagaliau buvo nuspręsta, kad 2009-aisiais regata atvyks į Klaipėdą“, – pasakojo B. Petrauskas.

Regatos dalyviams buvo parengta didelė kultūrinė programa. Priėmimas Klaipėdoje regatos organizatoriams patiko. „Mes buvome labai gerai pasiruošę: krantinės buvo naujos, infrastruktūra sutvarkyta, visiems laivams tiekiamas vanduo ir elektra, mieste vyko daugybė renginių, grojo muzika, vyko mugės.

90 proc. iš atvykusių buriuotojų pirmą kartą lankėsi Lietuvoje ir mūsų mieste ir jiems labai patiko, tad jie norėjo sugrįžti“, – prisiminė ponas Benediktas.

Pats priėmė iššūkį

„Viskas pasaulyje prasidėjo nuo buriavimo. Pirmi laiveliai gal ir neturėjo burių, bet kai jos atsirado, žmogus pradėjo valdyti vėją ir jo padedamas pasiekti naujus krantus.

Taip Kristupas Kolumbas atrado Ameriką, taip britai užkariavo kolonijas, iš kurių parsivežė arbatos, pradėjo ją gerti, ir atrodo, tarsi ji augtų Anglijoje, nors buvo atvežta iš Indijos. Visas pasaulis buvo apiplauktas pirmiausia buriniais laivais, kurie labai svarbūs amžių bėgyje.

Todėl ir pats priėmiau iššūkį nuspręsdamas dalyvauti regatoje kaip svečias. Pasirinkau vieną regatos etapą – plaukimą iš Turku į Klaipėdą su mūsų universiteto burlaiviu „Brabander“, – pasakojo dr. B. Petrauskas, dabar einantis Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus pareigas.

Jis iki šiol ištikimas tai regatai. Kiekvienoje darbovietėje rūpinosi jūrinės kultūros puoselėjimu, dalyvaudavo įvairiuose susitikimuose. „Universitete mes turime tris laivus, du iš jų buriniai. Abu jie, tiek “Brabander„, tiek jachta “Odisėja„, dalyvaus šių metų regatoje “The Tall Ships Races“.

Startuosime Klaipėdoje ir sėkmingai pasieksime Helsinkį.

Atnaujintos burės, laivai paruošti ir mes tikimės gerų rezultatų. Labai džiaugiuosi, kad per regatą į Klaipėdą atvažiuoja daug lietuvaičių iš Vidurio Lietuvos, iš sostinės, kad jie domisi buriavimu, buriniais laivais. Visa tai rodo, kad mes galų gale po truputį tampame tikra jūrine valstybe“, – teigė B. Petrauskas.

„Buvome kaip ambasadoriai“

„Mes kvietėme „The Tall Ships Races“ į mūsų miestą, kasmet dalyvaudavome regatose, buvome kaip ambasadoriai. Užsieniečiai nieko nežinojo apie tokį miestą kaip Klaipėda. Jis buvo uždaras, nes jame buvo nedidelė povandeninių laivų bazė ir burlaiviai į jį neatplaukdavo. Vienas kitas rusų burlaivis buvo remontuojamas Vakarų laivų remonto įmonėje.

Tam, kad regata užsuktų į tą miestą, jo laivas privalėjo dalyvauti lenktynėse. Tais laikais vykdavo konkursai tarp miestų. Tai nėra paprasta, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Kiek galėjome, tiek prisidėjome prie to, kad regata būtų ir pas mus.

Bendradarbiavome su Klaipėdos miesto savivaldybe ir kartu siekėme tikslo. Teko nueiti gana ilgą kelią„ – pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius.

Pirmą dalyvavimą „The Tall Ships Races“ regatoje 2004-aisiais jis labai gerai prisimena, nes tais metais gimė jo sūnus. „Teko išvykti, žmoną palikau su vaiku. Plaukimas buvo gana ilgas. Tai vyko prieš dvidešimt metų.

Tada buvome viena jauniausių įgulų toje regatoje. Buvau jaunas kapitonas, man buvo 32 metai. Savo grupėje patekome į penketuką. Tais laikais regatoje dalyvaudavo 60-100 burlaivių.

Bendroje įskaitoje buvome dvidešimtuke. Iš pat pradžių neplaukiojome „galiorkoje“, pasirodydavome gana neblogai“, – prisiminė „Lietuvos“ kapitonas.

Paklaustas, kokia nauda Klaipėdai, kad joje vyksta regata „The Tall Ships Races“, O. Kudzevičius atsakė: „Įsivaizduokite, kiek šalių suvažiuoja. Mes atsiduriame jų spaudos dėmesio centre. Visi pristato savo laivus ir miestus, kuriuose vyksta regata.

Informacinė sklaida didžiulė – puiki miesto reklama. Tas renginys sukviečia į mūsų miestą daug svečių tiek iš Lietuvos, tiek iš aplinkinių šalių. Jie čia palieka nemažai pinigų. Tokie tarptautiniai renginiai kaip ši regata yra naudingi miestui“, – mano O. Kudzevičius.

Jachta „Lietuva“ dalyvaus šių metų regatoje, vyksta pasiruošimo darbai.

„Laivas, jo virvės turi būti ypatingai paruoštos, nes burių regatoje visada turime daugiau nei paprastai plaukiant laivu. Stengiamės pasiekti tam tikrą greitį, tobuliname tai, ką galime“, – aiškino kapitonas.

Lūžo stiebai

„Pirmą kartą regata “The Tall Ships Races„ finišavo Klaipėdoje 2009 metais. Plaukėme iš Turku. Prisimenu, tąkart už Gotlando salos, gavę gerą apkrovą, suiro mūsų mediniai stiebai. Vos ne vos su lūžusiais stiebais grįžome į Klaipėdą“, – pasakojo buvęs burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras.

„The Tall Ships Races“ lenktynėse būna visokių niuansų, bet baigiasi varžybos, baigiasi ir niuansai.

Po kiekvienos regatos vyksta „galvos plovimas“. Susirenka tik kapitonai ir organizatoriai ir pasakoma viskas, ką vieni apie kitus galvoja. Bet apie tai visuomenė nesužino“, – sakė V. Vizbaras.

Dalia Bikauskaitė, VE.LT